Visose pasaulio šalyse vaikams sekamos pasakos apie milžinus ir nykštukus, princus ir princeses, geras fėjas ir piktas raganas. Kiekvienas žmogus turi vilčių ir svajonių. Vaikams pasakos padeda susikurti savą svajonę. Pasakos labai reikšmingos vaiko gyvenime: pasakų motyvai dominuoja žaidimuose, fantazijose, piešiniuose. Tai tarsi mokymas pavyzdžiu, o ne moralizuojant. Klausantis arba dalyvaujant pasakos sekime, lengva tapatintis su herojais, kitais veikėjais. Tokiu būdu, tarsi nejučiomis, savaime išmokstamos svarbiausios gyvenimo tiesos.
Šiandien pasakos vis rečiau skaitomos, prioritetas teikiamas vaizdinėms priemonėms, kurios kaip gardus patiekalas yra patiekiamas ant lėkštutės su visais personažais, jų atvaizdais, charakteriais – čia lieka labai mažai vietos vaizduotei.
Todėl vieną ankstų, lynotą lapkričio rytą „Paukštelių“ grupės vaikučius aplankė Meškutis pasakorius. Ir atsinešė PASAKĄ…
Nesvarbu, kad nedaug metukų, tačiau vaikučiai smalsiai, atidžiai klausėsi Meškučio pasakoriaus ir bibliotekininkės skaitomų knygelių. Meškutis pasakorius ne tik pasakėles sekė, bet atnešė vaikučiams daug daug knygučių – pilną pasakų dėžę! Tai sužibo vaikučių akelės! O auklėtoja Nijolė Margelytė priminė vaikučiams, kaip reikia elgtis su knygelėmis, kaip jas reikia saugoti ir gerbti.
Buvimas kartu su knyga – tai ugdymas skaitant, savęs ir pasaulio pažinimas, prasminga ir turininga pramoga. Tikime, kad vaikai patyrė pačias geriausias emocijas, o vaizduotės sparnai nukėlė juos į įspūdingą pasakų pasaulį.
Bibliotekininkė Edita Karsokienė
2016/11/23
